top of page

Se Mak Ita?

ET_14_Mar_Dili_D10_Land_019_nik2_logo_1080.jpg
20190606_091544.jpg
Screenshot_2023-05-24-20-23-57-360_com.facebook_edited.jpg
IMG-20230524-WA0022_edited.jpg

Illa Atauro  lokaliza 30 Km iha parte Norte Dili. 
Ho nia naruk 25 km no luan 9 km no mos ho populasaun mais ou menus rihun 10.
Lokaliza  iha Coral triangle ( area nebe bioversidade makas) Atauro mos identifika sae nudar fatin nebe mak  bioversidade iha mundo.
Ida nebe mak sae fatin espesial ho bioversidade ikan nebe oin oin too 643 spesifiku.
Inklui mos ikan nebe besik laiha ona ( raro) no especies foun nebe mak foin hetan.  

Tasi ombai no wetar mak sae nudar fatin canal migratorio ba especies ikan paus no ikan maus.

Mais ou menus iha 24 especies differente husi ikan paus no ikan maus nebe gravado  ou hakerek iha data tasi Ataúro.

Inklui ikan paus endagarde blue no ikan paus  sperm .

Tinan ba tinan anin Timur lori plastiku husi tasi laran mai tasi ibun.

Iha Tinan 2016 Bernadette Davis no Barry lina Hinton husi Eko Turismo sae nudar fundador, nebe mak forma Ekipa Tasi Mos atu bele hatoo informasaun kona ba impaktu  husi lixu marinho ( foer  husi tasi).

 

Misaun husi Ekipa Tasi Mos mak:

Atu hasae foer plastiku no seluk seluk husi tasi laran no  tasi ibun iha area hadulas Atauro. 

Atu recorda foer plastiku sira iha data (AMDI) Australian Marine Debris mundo nian atu ajuda  komunidade, negosiante no governo atu hamenus uja plastiku nebe mak uja dala ida deit soe ona.

Atu hari fatin reciclar hodi produs fila fali plastiku balun.

Atu halo diak liu tan manajemento lokal ba  tasi laran  (total iha 14)

Iha tinan 2016, AMDi database determina fatin nebe mak voluntairu bele ba hili foer plastiku no hatama ba data foer sita nebe mak hamos ba barak liu iha area Beloi parte este. Bernadette Davis mak fo ternamento ba negosiante no NGO lokal sira

​

Blue venture iha prosesu uja sistema AMDI.

Limpeza regular ne amenta dezemvolve no inklui mos estudante lokal, estudante internasional, pesquisadores, turista, no mos suku suku seluk iha illa Atauro.

​

Durante tinan 2017, Ekipa Tasi Mos konsentra ona iha treinamentu ba komunidade kona-ba hamos tasi ibun no regista informasaun ne'e iha banku dadus AMDI.

 

Iha tinan 2018: Depois, donasaun generoza husi Barry's Place Eco Lodge ba rai no rekursu sira, hahu halo fatin atu tau makina hodi halo reciklagem. Ami fo komisaun ba Anna Kearey atu dezenu logu ba Ekipa Tasi Mos Atauro no hakerek ona 'branding' ba organizasaun ami uza ideia husi tekniku sira marketing sosial komunitaria hanesan Doug McKenzie-Mohr.

 

Ami organiza eventu ba pinta gumba ba kamiza iha ne'ebé ema lokal no vizitante sira bele lori kamiza ne'ebé sira uja hodi hetan logu Ekipa Tasi Mos Atauro. Ami prodús sticker Ekipa Tasi Mos Atauro hodi fo ba Joas Martin tau iha foer fatiniha merkadu lokál nian (antes ne'e foer fatin iha merkadu laiha). Ami estabelese pájina Facebook Ekipa Tasi Mos  atu fahe ami nia esperiénsia. Ami ordena makina reciklagem sira bazeia ba planu hosi Precious Plastic.

 

Ami estabelese pájina GoFundMe atu ajuda ho orsamentu ba makina reciklagem sira.

Iha tinan 2019, ami kontinua hadi'a esforsu hamos tasi ibun ho Blue Ventures mak to'o ona esforsu boot tebes atu dirije ami nia programa hamos tasi ibun no regista dadus no treina voluntáriu sira. Blue Ventures nia ema iha área seiência, Roxanne De Waegh, aprezenta Ekipa Tasi Mos Atauro no rezultadu sira kona-ba lixu marítimu iha nia apresentasaun ba Asosiasaun Estudu Timor-Leste iha Díli iha fulan Jullu 2019. Blue Ventures nia ema iha área seiência, Stephanie Rowbottom, no luku nain lokal Atauro, Jemima Gomes, tradús folha dadus AMDI ba língua lokal - Tetun. (Iha limitasaun ba internet iha Atauro, entaun aplikasaun AMDI laiha karik opsaun ida ne'e.) Micky no Mardy Hinton, embaixadór juventude sira ami nian, lansa mós petisaun iha change.org kona-ba asuntu boot ida kona-ba kopu plástiku uza dalaida deit ne'ebé to'o iha praia Atauro. Micky no Mardy nia change.org.

​

Ami nia rekordu Lixu Marítimu hatudu ona numeru kopu plástiku nebe uja dala ida deit mak sai makas, ho variedade marca no konteúdu aumeta mós. Ami hetan kopu água, no mós kopu plástiku ne'ebé iha konteúdu jeli, chá, sumu no eskonfesaun ba krian (icypoles). Entre loron 7 no 14 fulan Júniu 2019, voluntáriu Ekipa Tasi Mos kolekta kopu plástiku uza idadeit nian hamutuk 3469, husi praia iha Suku Beloi, ho distánsia aproksimadu 300 metro. Ami envolve Selina Leusch (Mestra iha Químika Negósiu) iha planu redusaun sursé ba kopu plástiku uza dala ida deit nian atu hala'o programa peskiza semana 6 atu investijsaun orijen kopu sira nee. Ami mak fatin premeiru ba rai internasional iha AUSMAP, ho amostra mikro plástiku primeiru ami haruka ba Dr. Scott Wilson hosi Universidade Macquarie iha Jullu 2019.

​

Tamba Covid19, iha mudansa barak. Staf sira husi Blue Ventures hotu-hotu hala'o suspenso no laiha vizitante mai Atauro. Ita kontinua halo limpeza iha praia no regista dadus iha banku dadus AMDI. Servisu ne'e agora mak responsabilidade ba Barry, Micky, no Mardy Hinton. To'o data 11 Jullu 2020, Ekipa Tasi Mos Atauro no voluntáriu sira hakerek no regista ita nia dadus husi ita nia praia mak 129,153 nia artigu sira. Nia todan total hamutuk 2400 kilo. Hodi fahe estadístika ne'ebe mosu ne'e:

Ami hasai husi tasi ibun 27,906 botir nia matan plástiku

9,637 botir plástiku

8,423 saka plástiku (dala barak mak saka gelo lokal)

no, iha fulan kotuk deit, ami hasai 5029 kopu plástiku!

 

Items 129,153

Weight Kgs 2,418

Volunteer occasions 882

Hours

Plastic cups 2,340 in 4 weeks

bottom of page